Purinų kiekis maisto produktuose

Nuo seno žinoma, kad dieta yra svarbus podagros gydymo būdas. Norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu vengti tų maisto produktų, kurių vartojimas didina šlapimo rūgšties kiekį. Be to, svarbu perspėti pacientus, kad staigus bandymas suliesėti badaujant gali labiau padidinti šlapimo rūgšties kiekį ir net išprovokuoti podagros priepuolį. Racionali mityba ir svorio metimas – tai ilgalaikė programa, paprastai vykdoma konsultuojant ne tik šeimos gydytojui,bet ir dietologui. Rekomenduojant pacientams mitybos režimą, svarbu vengti produktų, didinančių šlapimo rūgšties koncentraciją organizme. Maisto produktų, turinčių daug purininių medžiagų, apribojimas mažina podagros išsivystymo galimybę. Manoma, kad vidutiniškai reikėtų suvartoti nedaugiau kaip 300–400 mg purininių medžiagų per parą. Purininių medžiagų ypač gausu gyvulių, žuvų ir paukščių vidaus organuose ir odelėje. Labai daug purininių medžiagų gauname vartodami konservuotas ar šviežiai keptas mažas žuveles. Jos (pavyzdžiui, šprotai) valgomos visos (su odele ir vidaus organais),o tai daug blogiau, nei valgyti virtą ar garuose paruoštą didelių žuvųfilė. Visiškai atsisakyti mėsos ar žuvies labai sunku, todėl jas mėgstantiesiems leidžiama valgyti net ir kiekvieną dieną, bet labai saikingai (iš viso ne daugiaukaip 100 g). Svarbu, kad ne mažiau kaip pusę maisto raciono sudarytų daržovės,ketvirtadalį – bulvės, ryžiai ar makaronai, o tik likusį ketvirtadalį – mėsa ir žuvis.

Pacientai šeimos gydytojų labai dažnai klausia apie įvairių dietų ar atskirų maisto produktų reikšmę podagrinio artrito paūmėjimams ir podagros progresavimui. Pastaruoju metu dažnai minima Atkinso (daug baltymų) dieta. Ji priskiriama prie dietų, kurios gali pabloginti podagros eigą. Laikantis Atkinso dietos rekomendacijų, gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, o kartu ir podagrinio artrito rizika. Be to, drastiškas kalorijų kiekio sumažinimas, griežtai laikantis Atkinso dietos, kai kuriems asmenims gali paskatinti greitą svorio kritimą, o kartu išprovokuoti hiperurikemiją ir podagros priepuolį. Skirti daug skysčių (ne mažiau kaip du–tris litrus), tačiau tuo pat metu vertėtų riboti produktų, veikiančių kaip diuretikai, vartojimą, pavyzdžiui, spanguolių sulčių, šparagų, salierų, baklažanų, citrinos, česnakų ir agurkų. Šių maisto produktų, kaip ir kitų diuretikų, vartojimas gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją. Visus sergančiuosius podagra rekomenduojama supažindinti su maisto produktais, kurių dėl didelės purininių medžiagų koncentracijos vertėtų vengti.

 

Apibendrinant galima teigti, kad tinkamas mitybos parinkimas yra svarbus veiksnys mažinant tiek hiperurikemiją, tiek ir podagrinių priepuolių dažnį. Tačiau dietinis šlapimo rūgštį mažinantis efektas nėra labai didelis. Be to, esant dideliam antihiperurikeminių vaistų pasirinkimui, tokios griežtos dietos rekomendacijos retai taikomos, išskyrus atvejus, kai pacientai serga sunkiu inkstų nepakankamumu ar netoleruoja medikamentinio gydymo.